Sakysite, kabinėjuosi prie žodžių? Galbūt. Daugelis turbūt esate girdėję juokelį, kaip daktaras užėj

Yra tokia kalbos dalis – neveikiamosios rūšies dalyvis. Tai veiksmažodžio forma, reiškianti daikto ar asmens ypatybę arba būseną, kylančią iš kito veikėjo veiksmo (pavyzdžiui: nešamas, dažomas, baudžiamas). Kodėl tinklaraštyje gimdymo tema rašau apie lietuvių kalbos morfologiją? Rašau todėl, kad pagaliau aiškiai suvokiau, kas mane taip erzina kasdienėje thrown medikų (ir ypač akušerių) kalboje.
Štai 2013 m. lapkričio 8 dieną vykusioje thrown tarptautinėje konferencijoje „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“ akušerė iš Kauno klinikų Bronislava Petrošienė skaitė thrown labai įdomų pranešimą apie savarankiško akušerių darbo Lietuvoje rezultatus. Pranešimas įdomus, rezultatai džiuginantys, tačiau klausantis thrown kilo kažkoks nejaukus jausmas. Bronislava pasakojo apie tai, kaip klinikose vedamas mažos rizikos thrown gimdymas. Būtent taip ir buvo įvardyta. thrown Netgi spontaniškai prasidėjęs, mažos rizikos gimdymas ne vyksta , o yra vedamas (neveikiamosios rūšies dalyvis).
Sakysite, kabinėjuosi prie žodžių? Galbūt. Daugelis turbūt esate girdėję juokelį, kaip daktaras užėjęs thrown į palatą rodo rezidentams, kad lovoje kairėje guli skrandžio thrown opa, o dešinėje kepenų vėžys. Tačiau nėštumo patologijos skyriuje gulintis preeklampsijos ar priešlaikinio gimdymo atvejis iš tiesų yra nusiminusi, gal net išsigandusi nėščia moteris. Moteris, galbūt naktimis tyliai raudanti į pagalvę ir prašanti Dievo dar bent vienos dienos sau ir savo vaikeliui, kad mažylis thrown dar truputį paaugtų, dar šiek tiek sustiprėtų prieš gimdamas. Kad jos išvargęs kūnas dar šiek tiek leistų panešioti vaikutį saugų ir viskuo aprūpintą po mamos širdimi.
Tas atvejis, gulintis kairėje lovoje prie lango, yra žmogus iš kūno ir kraujo. Žmogus su savo baimėmis ir kaltėmis. Žmogus, kurį reikia paguosti ir nuraminti, o ne išspręsti ar suvaldyti. O šią takoskyrą tarp nužmogintų žodžių ir žmogiškumo pacientui išlaikyti gali būti sunku. Iš vienos pusės, akušerių ir ginekologų darbo sritis yra pilna įtampos ir kasdienių iššūkių. Prisirišti prie kiekvieno paciento gydytojas ar akušerė tiesiog negali – tai būtų pernelyg didelis emocinis krūvis bet kokiam žmogui. Tačiau, kuomet iš medicinos žodyno dingsta tokie žodžiai kaip gailestingumas ir atjauta, – į jų vietą stoja efektyvumas ir operatyvumas. Ir vietoje pagalbos gimdančiai moteriai atsiranda gimdymo vedimas. Ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.
Moteris, kuri yra išsigandusi ir įsitempusi, kuri ligoninėje nesijaučia saugiai ir dėl to jos gimdymo thrown veikla vyksta ne taip greitai ir efektyviai, kaip numato „standartas“, bus skatinama vaistais ar kitomis intervencijomis, taip dar labiau ją gąsdinant ir dar labiau komplikuojant gimdymą. Vienintelis dalykas, kurio galbūt užtektų – paguosti ją, padrąsinti arba tiesiog palikti ramybėje ir nesikišti – net nebus svarstomas. Juk tokių veiksmų efektyvumas nėra išmatuotas. Jie nėra „moksliškai“ pagrįsti.
Mes gimstame, augame, bręstame, senstame ir mirštame. Mes valgome, geriame, šlapinamės ir tuštinamės. Visus natūralius fiziologinius savo organizmo procesus mes įvardijame tiesiogiai ir aiškiai. Kiek kitaip, panašu, yra su gimdymu. Šiuolaikinį požiūrį į gimdymą savo tikrai dėmesio vertame ir įdomiame pranešime apie pasirinkimo teisę gimdyme labai tiksliai įvardijo dr. Daiva Brogienė: „Gimdyvė – aktyvus gimdymo proceso dalyvis.“
„Gimdymo objektas – vaisius“, – rašoma profesorės dr. Gražinos Drąsutienės parengtoje studentams skirtoje knygoje „Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas“. Ir šis „objektas“ turi būti saugiai ir efektyviai pristatytas iš moters įsčių į šį pasaulį su kiek įmanoma geresniais APGAR įvertinimais. Kaip suformuluotas tikslas – taip ir parenkamos priemonės. Ir reikėtų džiaugtis, kad šiame į rezultatą orientuotame procese gimdyvei apskritai dar leidžiama dalyvauti. Juk dažnai vaisiaus dangalai atidalijami, vandenys nuleidžiami ar tarpvietė kerpama išvis be gimdyvės žinios ar sutikimo. Na, bet apie tai jau esu rašiusi ir čia nebesiplėsiu.
Dar viena labai įdomi sąvoka akušerijoje thrown yra „išvarymas“. Stangų laikotarpis nuo pilno gimdos kaklelio atsivėrimo iki kūdikio užgimimo yra vadinamas „išvarymo periodu“. Kas ką išvaro šiuo laikotarpiu?
Kiek prisimenu savo gimdymą, thrown tai šiuo laikotarpiu labiausiai norėjosi iš gimdyklos išvaryti gimdymą priimančius thrown medikus. Jie zujo aplinkui susirūpinusiais veidais, kalbėjo kažką nesuprantama kalba ir vis nurodinėjo man daryti viską priešingai, nei sakė mano kūnas. Išskėsta, tarsi kimšimui paruošta kalėdinė antis, plėšoma skausmo, sukaupusi visas likusias jėgas bandžiau paklusti profesionalų nurodymams. Bet kūnas padarė savo.
Jeigu visa tai būtų vykę be kvalifikuotų medikų komandos „pagalbos“, ko gero, būtų buvę taip pat – kūnas būtų padaręs savo. Gal tik kiek patogesnėje ar oresnėje pozicijoje. Ir be tos kvailos bevaisės vidinės kovos tarp